Nestandartiniai dirbiniai iš medienos

Plintant ekologijos ir natūralių dalykų idėjoms, mediena tampa viena iš mėgstamiausių žmonių medžiagų. Su ja galima nuveikti tikrai daug ką, ir tai dažnai bus tikrai gera produkcija, jeigu medžiagos nepagailėta. Žmonės nebūtinai dirba gamyklose, jie ir savarankiškai kartais kažką daro su mediena. Štai medžio meistras Tomas sako, kad visada mėgo krapštytis garaže, o labiausiai patikdavo dirbti su mediena.

Gamina medinius žaislus

Dabar Tomas sako, kad gamina įvairius dalykus, kuriuos ir pardavinėja. Vienas iš jų – mediniai žaislai. „Džiaugiuosi, kad mediniai žaislai išgyvena renesansą. Pats, kai buvau mažas, turėjau medinių žaislų, nes kitokių nebuvo. Paskui atsirado plastiko gamyba ir viską užvaldė tie nenatūralūs žaislai. Džiaugiuosi, kad dabar jau mano anūkai ir taip pat jaunoji karta vėl atranda ir įvertina, kokia puiki yra mediena. Aš iš medžio darau tokius žaislus, kokie man pačiam patinka. Aišku, medis nėra minkštas, todėl stipriai trenkus draugui per galvą su mediniu žaislu, gali jį ir sužeisti. Dėl to kūdikiams tenka mažiausiai medinių žaislų. Bet ir tai atsiranda. Pavyzdžiui, tokie specialūs skambantys pakabukai virš lovelės. Vyresniems patinka mediniai traukinukai, medinės lėlės ir kitokie mediniai žaisliukai“, – pasakoja Tomas.

Paprasti, bet unikalūs rankų gamybos baldai

Vyras taip pat sako, kad gyvenime ne kartą darė ir nestandartinius baldus iš medžio. „Kai kalbu apie nestandartinius medinius baldus, tai neturiu omeny kokio nors stalo, kuris turėtų propelerį ar kitos kokios nesąmonės. Tie baldai yra normalūs baldai, tačiau jie iškart yra unikalūs dėl to, kad vienetiniai. Tai, kas padaryta iš rankų, jau iškart tampa unikalu. Kad ir taburetė ir stalas – jie bus visai kitokie, kai bus rankų darbo. Ir kiekvienas jis bus unikalus. Man nepatinka štampuoti vienodi daiktai, aš kiekvieną bent jau ornamentais papuošiu skirtingais“, – sako vyras.

Staklių niekam neskolina

Paklaustas, ar daug įrangos reikia, norint dirbti su medžiu, vyras sako, kad pradėjus nuo nulio, tektų investuoti iki kelių ar keliasdešimties tūkstančių eurų. „Jeigu galvoji kaip apie verslą, tai tada ir gamint kitaip reikėtų. Man tai daugiau visada būdavo hobis, todėl aš natūraliai norėdavau nusipirkti kokias stakles ar gerą pjūklą. Tik niekada brangiausių įrankių niekam neskolindavau, dėl ko gal kartais ir supykdavo žmonės. Bet nenoriu skolinti, nes žmonės nesaugo, kai ne jų, be to ir nemoka naudotis“, – sako Tomas.